Attention! Some of this material is not in the public domain.
It is illegal to copy and distribute our copyright-protected material without permission. It is also illegal to reprint copyright texts or translations without the name of the author or translator.
To inquire about permissions and rates, contact Emily Ezust at licenses@email.lieder.example.net
If you wish to reprint translations, please make sure you include the names of the translators in your email. They are below each translation.
Note: You must use the copyright symbol © when you reprint copyright-protected material.
Freude, Königin der Weisen, Die, mit Blumen um ihr Haupt, Dich auf güldner Leier preisen, Ruhig, wenn die Bosheit schnaubt: Höre mich von deinem Throne, Kind der Weisheit, deren Hand Immer selbst in deine Krone Ihre schönsten Rosen band. Rosen, die mit frischen Blättern, Trotz dem Nord, unsterblich blüh'n, Trotz dem Südwind, unter Wettern. Wenn die Wolken Flammen sprüh'n, Die dein lockicht Haar durchslingen, Nicht nur an Cytherens Brust, Wenn die Grazien dir singen, Oder bei Lyäens Lust. Sie bekränzen dich in Zeiten, Die kein Sonnenblick erhellt, Sahen dich das Glück bestreiten, Den Tyrannen unsrer Welt, Der um seine Riesenglieder Donnerndes Gewölke zog, Und mit schrecklichem Gefieder Zwischen Erd' und Himmel flog. Dich und deine Rosen sahen Auch die Gegenden der Nacht Sich des Todes Throne nahen, Wo das kalte Schrecken wacht. Deinen Pfad, wo du gegangen, Zeichnete das sanfte Licht Cynthiens mit vollen Wangen, Die durch schwarze Schatten bricht. Dir war dieser Herr des Lebens, War der Tod nicht fürchterlich, Und er schwenkete vergebens Seinen Wurfspiess wider dich: Weil im traurigen Gefilde Hoffnung dir zur Seite ging Und mit diamantnem Schilde Über deinem Haupte hing. Hab' ich meine kühnen Saiten Dein lautschallend Lob gelehrt, Das vielleicht in späten Zeiten Ungeborne Nachwelt hört; Hab' ich den beblümten Pfaden, Wo du wandelst, nachgespürt, Und von stürmischen Gestaden Einige zu dir geführt: Göttin, o so sei, ich flehe, Deinem Dichter immer hold, Daß er schimmernd Glück verschmähe, Reich in sich auch ohne Gold; Daß sein Leben zwar verborgen, Aber ohne Sklaverei, Ohne Flecken, ohne Sorgen, Weisen Freunden theuer sei!
Authorship:
- by Johann Peter Uz (1720 - 1796) [author's text not yet checked against a primary source]
Musical settings (art songs, Lieder, mélodies, (etc.), choral pieces, and other vocal works set to this text), listed by composer (not necessarily exhaustive):
- by Wolfgang Amadeus Mozart (1756 - 1791), "An die Freude", K. 53 (1786) [sung text checked 1 time]
Available translations, adaptations or excerpts, and transliterations (if applicable):
- CAT Catalan (Català) (Salvador Pila) , "A la joia", copyright © 2012, (re)printed on this website with kind permission
- DUT Dutch (Nederlands) [singable] (Lau Kanen) , "Aan de vreugde", copyright © 2016, (re)printed on this website with kind permission
- ITA Italian (Italiano) (Amelia Maria Imbarrato) , "A Gioia", copyright © 2006, (re)printed on this website with kind permission
- LIT Lithuanian (Lietuvių kalba) (Giedrius Prunskus) , "Džiaugsmui", copyright © 2023, (re)printed on this website with kind permission
Researcher for this page: Margo Briessinck
This text was added to the website between May 1995 and September 2003.
Line count: 56
Word count: 257
Džiaugsme, išmintingųjų karaliene, Tie, kurie su gėlėmis aplink galvą, Tave šlovina auksinėmis lyromis Ramiai, kai piktumas prunkščia: Klausyk manęs nuo savo sosto, Išmintingumo vaiko, kurio ranka Visada pati tavo karūnoje Yra jos gražiausia rožių juosta. Rožių, kurios šviežiais lapais, Nepaisant šiaurės, nemirštamai žydi, Nepaisant pietų vėjo, siaučiant audroms. Kai debesys spjaudo liepsnas, Kurios tavo garbanotus plaukus sklaido, Ne tik ant Cytheros krūtinės, Kai gracijos tau dainuoja, Bet ir Lyaeno džiaugsmui. Jos vainikuoja tave tuo metu, Kai joks saulės blyksnis nenušvinta, Matė tave kovojant dėl laimės, Kai mūsų pasaulio tironas, Kuris savo milžiniškomis galūnėmis Traukė griaudžiančią padangę, Ir su baisiomis plunksnomis Skriejo tarp žemės ir dangaus. Tave ir tavo rožes matė Taip pat ir nakties vietovės Esančios šalia mirties sosto, Kur budi šalta baimė. Tavo taką, kuriuo ėjai, Apšvietė švelni šviesa Cynthijos pilnais skruostais, Kuri prasiskverbia pro juodus šešėlius. Tau buvo šio gyvenimo šeimininkė Mirtis nebaisi, Ir veltui ji mojavo Savo ietimi prieš tave: Nes liūdnu lauku Šalia tavęs ėjo viltis Ir lyg deimantinis skydas Kabojo virš tavo galvos. Aš savo narsias stygas Išmokiau tavo toli aidinčio šlovinimo, Jį tikriausiai vėlesniais laikais Dar negimę ainiai išgirs; Aš tą žydintį taką, Kuriuo tu klajoji, atsekiau, Ir iš audringų pajūrių Kai ką pas tave atvedžiau: Deive, o būk, aš meldžiu, Tavo poetui visada meili, Kad jis mirgančiai laimę paniekintų Turtingas ir be aukso; Kad jo gyvenimas nors ir varganas, Bet be vergystės, Be dėmių, be rūpesčių, Būtų turtingas išmintingais draugais.
Authorship:
- Translation from German (Deutsch) to Lithuanian (Lietuvių kalba) copyright © 2023 by Giedrius Prunskus, (re)printed on this website with kind permission. To reprint and distribute this author's work for concert programs, CD booklets, etc., you may ask the copyright-holder(s) directly or ask us; we are authorized to grant permission on their behalf. Please provide the translator's name when contacting us.
Contact: licenses@email.lieder.example.net
Based on:
- a text in German (Deutsch) by Johann Peter Uz (1720 - 1796)
This text was added to the website: 2023-01-27
Line count: 56
Word count: 237